rūkeščius

×rūkẽščius (hibr.) sm. (2) Ml rūkytojas: Anys (broliai) nei gėrėjai, nei rūkẽščiai – tai gerai ir atrodo Ktk. Kur yra namuos rūkẽščius, tai visi namai smirda Sv. Kai rūkẽščius nekoks, tai gana bus ir vieno papiroso Mlt. Tikri rūkẽščiai ir par noses [dūmus] išleida Krš. Ačiū, nerūkysiu, aš ne rūkẽščius Mrj.